- užkakalis
- ×ùžkakalis sm. (1) KŽ žr. užkakalė: 1. Š, Rtr, KŽ O jos (laumės), į svotbą atėjusios, į ùžkakalį atsisėdo Sch125. Ak, brolau, jau jai gėda išeit iš užkakalio, juk netur ką apsirėdyt BsPI14. Kūdikiai … iš šalto užkakalio išsižioję žiopsojo LC1884,52. 2. KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.